Penkios pagrindinės interneto rinkodaros tendencijos

Anot Verslo naujienų portalo - Verslo žinios, pastaraisiais metais interneto rinkodara daugeliui įmonių tapo svarbiausiu ar net vieninteliu būdu pasiekti ir patenkinti savo klientų poreikius. Daugelis įmonių pradėjo labiau domėtis, kaip veikia reklama socialiniuose tinkluose, daug investavo į mobiliąsias technologijas, o tradicinių reklamų po mažu pradėjo atsisakyti.

Bet norint tinkamai konkuruoti su kitomis įmonėmis, reikia įdėmiai sekti visas technologines naujoves, nes jos atsinaujina beveik kasdien. Tokiu principu išskiriamos 5 pagrindinės interneto rinkodaros tendencijos, kurios daro didžiausią įtaką verslui ir į jas reikia labiausiai kreipti dėmesį ir jas naujinti atitinkamai.

1. Vaizdo medžiaga

Jau daugelį metų vaizdo medžiaga yra viena pagrindinių įmonės rinkodaros strategijos dalių. Tačiau šiuo metu vaizdo medžiaga atlieka dar didesnį vaidmenį ir į filmuotus siužetus, filmukus reiktų pažvelgti dar rimčiau ir atsakingiau. Pagal statistiką, per pastaruosius dvejus metus vaizdinės medžiagos populiarumas ir peržiūros išaugo apie 360% ir pagal tokius statistinius duomenis yra atrinkti du pagrindiniai būdai, kurie pagerintų įmonės vaizdo medžiagos rinkodaros tikslų įgyvendinimą. Pirma tai, pačioms įmonėms kurti siužetus ir talpinti socialiniuose tinkluose, o antras būdas, kuris taip pat skatina vartotojų didesnį dėmesį, tai interneto svetainėse ar su vartotojais pasidalinti kitų kurtais siužetais, kurie atitinka tos įmonės veiklą.

2. Paieškos sistemos ir įvaizdis

Daugelis mano, kad vienintelė pasaulyje naudojam interneto paieškos sistema yra „Google“, kartais prisimenamos ir „Bing“ ar „Yahoo“. Tačiau šiandien į savo paieškos sistemas investuoja ir „Pinterest“, „Facebook“, „Twitter“.Šios naujovės reiškia, kad visi klientų palikti atsiliepimai apie įmones socialiniuose tinkluose, netrukus sulauks kur kas didesnio vartotojų dėmesio, nes bus žymiai paprasčiau randami. Tad įmonės turės labiau rūpintis ne tik tuo, kiek vartotojų jas mato, bet ir kaip jos vartotojams atrodo.

3. „Instagram“ reikšmė

Nuo 2012 m., kai „Facebook“ įsigijo vaizdų programėlę „Instagram“, ji nuolat buvo nežymiai tobulinama. Šiuo metu „Instagram“ visame pasaulyje turi apie 300 mln. vartotojų.O iš jų „Instagram“ turi 207tūkst. Lietuvos vartotojų ir 77% visų jų sudaro 15-29 m. amžiaus segmentas. Pagal tokius duomenis galima matyti, kad įmonėms svarbu populiarumą skleisti ne tik savo internetiniame puslapyje, bet ir socialiniuose tinkluose su vaizdine medžiaga.

4. Mobilieji mokėjimai

Mobiliesiems mokėjimams sparčiai populiarėjant, aptinkama vis daugiau neišnaudotų galimybių. Mobiliosios piniginės ne tik kuo puikiausiai atstoja lojalumo korteles, bet ir leidžia daugiau sužinoti apie klientų įpročius. Į išmanųjį telefoną integruota banko ar mokėjimų įstaigos mobilioji piniginė yra patogus alternatyvus mokėjimo būdas. Užuot mokėjęs grynaisiais pinigais ar kredito kortele, vartotojas už pirkinius ar paslaugas gali sumokėti tiesiog mobiliuoju telefonu iš savo sąskaitos ar prie telefono prijungtos mokėjimų kortelės. Lietuvoje labiausiai paplitusi mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“, kuria naudojasi mobiliosios piniginės „Wio“, Medicinos bankas ir „Paysera“.

5. Apsipirkimo programėlės

Kai kurie pirkėjai nori labai tiksliai žinoti, ar perkama prekė jiems tikrai tinka, tad ilgai dvejoja, konsultuojasi su daugybe patarėjų. Šiandien tokiems pirkėjams yra sukurtos ir toliau tobulinamos programėles, leidžiančios prieš perkant pamatyti, kaip daiktas atrodys jų namuose, biure ir pan. Šios programos pasaulyje sparčiai populiarėja ir itin naudingos tampa tiek tradicinės, tiek internetinės prekybos įmonėms. Tad vis daugiau žmonių, vertindami patogumą ir galimybę taupyti laiką, planavimui pasitelkia mobiliuosius telefonus, tad apsipirkimo programėlės turėtų naudoti beveik kiekvienas vartotojas, ypač tas, kuris nori nepraleisti naujienų bei išskirtinių pasiūlymų.

 

Straipsnis pagal vz.lt (nuoroda)

 

UAB „Docinta“ Rinkodaros specialistė Justė Daukšaitė
2017 m. gegužės mėn.
 
Finansinių ataskaitų kokybės tyrimo apžvalga

2017 m. sausio mėn. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba), paskelbė savo atliktą 100 įmonių finansinių ataskaitų kokybės tyrimą (toliau – FA kokybės tyrimas), kuriame įvertino, ar įmonės rengdamos finansines ataskaitas laikosi finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų.

Finansines ataskaitas, pasirašius sutartį su valstybės įmone Registrų centru, buvo prašoma atrinkti pagal tokius atrankos kriterijus:

  • 60-ies įmonių nesutrumpintas finansines ataskaitas pagal rinkinius FS0502, FS0503, FS0314;

  • 20-ies valstybės ir savivaldybės įmonių pagal rinkinius FS0606, FS0607, FS0415;

  • 20-ies įmonių sutrumpintas finansines ataskaitas pagal rinkinį FS0301.

Pagal šiuos Tarnybos kriterijus FA kokybės tyrimui buvo atrinktos ir tyrimo metu vertintos:

  • 1 akcinė bendrovė ir 71 uždaroji akcinė bendrovė rengusi pilną finansinių ataskaitų rinkinį;

  • 20 uždarųjų akcinių bendrovių rengusių sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinį;

  • 1 valstybės ir 3 savivaldybės įmonės rengusios valstybės ir savivaldybės įmonėms skirtą finansinių ataskaitų rinkinį;

  • 4 uždarosios akcinės bendrovės rengusios pilną finansinių ataskaitų rinkinį, kurių apskaita buvo vedama pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau – TFAS).

FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ ANALIZĖ

Įmonių Finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 22 straipsnio Finansinių ataskaitų sudėtis ir 24 straipsnio Sutrumpintos finansinės ataskaitos nuostatų dėl finansinių ataskaitų rinkinio pasirinkimo FA kokybės tyrimo metu buvo gauti tokie tikrintų įmonių analizės rezultatai:

 

20 sutrumpinti FA rinkiniai, iš kurių:

  • 15 galėjo būti rengti;

  • 3 neturėjo teisės rengti;

  • 2 įvertinimui trūksta duomenų.

72 pilni FA rinkiniai, iš kurių:

  • 62 privalėjo rengti;

  • 5 nepasinaudojo galimybe rengti sutrumpintų FA;

  • 5 įvertinimui trūksta duomenų.

4 valstybės ir savivaldybės įmonių FA rinkiniai

4 FA rinkiniai nevertinti (apskaita pagal TFAS)

Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

 

LR ĮFAĮ 19 STR. FINANSINIŲ ATASKAITŲ, METINIO PRANEŠIMO PASIRAŠYMAS IR TVIRTINIMAS 1 DALIES REIKALAVIMŲ DĖL FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASIRAŠYMO ANALIZĖ

FA kokybės tyrimo metu buvo įvertinti 96 įmonių parengti aiškinamieji raštai. Kadangi Juridinių asmenų registro elektroninių paslaugų sistemos elektroniniame rinkinyje finansinės ataskaitos, išskyrus aiškinamasis raštas, pildomos interaktyviai, vertinimas buvo atliktas pagal įmonių pridėtą aiškinamąjį raštą. Finansinių ataskaitų reikalavimų dėl pasirašymo (pagal LR ĮFAĮ 19 str. 1 d.) gautos analizės rezultatai buvo tokie:

1 pav. Aiškinamojo rašto pasirašymo analizė
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Pagal atliktos analizės rezultatus 1 pav. galima matyti, kaip aiškinamieji raštai atitinka ĮFAĮ 19 str. 1 dalies reikalavimus pagal įmonės vadovų pasirašymą: iš 96 įvertintų įmonių, 40 įmonių (42 proc.) aiškinamieji raštai buvo pasirašyti su parašu, pareigomis, vardu ir pavarde; 46 įmonių (48 proc.) aiškinamieji raštai buvo pasirašyti nurodžius tik pareigas, vardą ir pavardę; 10 įmonių (10 proc.) aiškinamuosiuose raštuose nebuvo nurodyta nieko.

2 pav. Aiškinamojo rašto pasirašymo analizė
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Pagal atliktos analizės rezultatus 2 pav. galima matyti, kaip aiškinamieji raštai atitinka ĮFAĮ 19 str. 1 dalies reikalavimus pagal įmonės vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kitų asmenų, galinčių tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pasirašymą: iš 96 įvertintų įmonių, 28 įmonių (29 proc.) aiškinamieji raštai buvo pasirašyti su parašu, pareigomis, vardu ir pavarde; 25 įmonių (26 proc.) aiškinamieji raštai buvo pasirašyti nurodant tik pareigas, vardą ir pavardę; 1 įmonės (1 proc.) aiškinamajame rašte buvo nurodyta tik vardas ir pavardė; 42 įmonių (44 proc.) aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta nieko.

Taigi, padaryta išvada, kad 29 proc. (28 iš 96 įmonių) aiškinamųjų raštų tenkino ĮFAĮ 19 str. 1 d. nuostatas. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta du LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. pažeidimo atvejai, kai įmonės apskaitą tvarkė vadovai.

LR ĮFAĮ 20 STR. FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITAS REIKALAVIMO LAIKYMOSI ANALIZĖ

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš 96 įmonių net 60 atitiko ĮFAĮ 20 str. nurodytus įmonių kriterijus dėl finansinių ataskaitų audito reikalavimo ir jose turėjo būti atliktas FA auditas. Gautos analizės rezultatai buvo tokie:

3 pav. Finansinių ataskaitų audito įmonių atrinkimas
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

4 pav. Finansinių ataskaitų auditas nuostatų laikymosi analizė
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Pagal atliktos analizės rezultatus 3 pav. matyti, kad 60 iš 96 įmonių (63 proc.) turėjo atlikti auditą. Toliau, pagal 4 pav. matoma, kad iš tų 60 įmonių, kurios turėjo atlikti auditą, net 58 įmonėse (97 proc.) auditas atliktas nebuvo arba Juridinių asmenų registre nebuvo pateikta auditoriaus išvada; ir tik 2 įmonėse (3 proc.) buvo atliktas auditas ir pateiktos auditoriaus išvados.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ ĮVERTINIMAS PAGAL APSKAITOS TVARKYMO BŪDĄ

Atrinktoms 96-ioms įmonėms taip pat buvo atlikta analizė pagal apskaitos tvarkymo būdą (5 pav):

5 pav. Apskaitos tvarkymo būdo analizė
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Tyrimo metu nustatyta, kad iš 96 įmonių, 2-se įmonėse (2 proc.) apskaita buvo tvarkoma įmonės vadovų (pažeidžiant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d.); 1-je įmonėje (1 proc.) apskaita buvo tvarkoma savarankiškai paslaugas teikiančio asmens; 4-ios įmonės (4 proc.) nevertintinos (apskaita pagal TFAS); 21-oje įmonėje (21 proc.) apskaita buvo tvarkoma apskaitos paslaugas teikiančių įmonių; 72 įmonėse (72 proc.) apskaita buvo tvarkoma vyr. buhalterio.

FA kokybės tyrimo metu taip pat buvo siekiama sužinoti, ar skiriasi FA kokybė, kai apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas rengia įmonės vyr. buhalteris (buhalteris) ir pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.

6 pav. Visų finansinių ataskaitų kokybės analizė pagal apskaitos tvarkymo būdą
Šaltinis: Juridinių asmenų registro duomenys

Pagal atliktą tyrimą buvo nustatyta, kad įmonių, kuriose apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, bendras finansinių ataskaitų kokybės vidurkis yra 60 proc, įmonių vyr. buhalterių rengiamų ataskaitų – 50 proc., įmonės vadovų – 40 proc. (6 pav.).

Atliktą tyrimą galite rasti čia

 

UAB „Docinta“ Rinkodaros specialistė Edita Vitunskaitė
2017 m. kovo mėn.
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 4 iš 19

Dėmesio!

SU MŪSŲ NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA:

- gaukite informaciją apie aktualias mokesčių naujienas;

- pasinaudokite specialiais mūsų pasiūlymais;

- dalyvaukite žaidimuose ir laimėkite prizus!

Užsisakyti / atsisakyti naujienlaiškio prenumeratą


Dienos klausimas

Kaip sužinojote apie UAB „Docinta“?
 
Prisijunk prie mūsų